Viačeslavas Ganelinas
BIOGRAFIJA |
Pianistas, kompozitorius, džiazo muzikantas, pedagogas. Gimė 1944-12-17 Kraskove, Maskvos srityje, Rusija. 1968 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1968–1984 m. buvo Vilniaus rusų dramos teatro muzikos skyriaus vedėjas. Nuo 1964 m. su savo suburtais įvairiais džiazo muzikos ansambliais dalyvauja festivaliuose ir koncertuose visame pasaulyje. 1971 m. įkūrė džiazo trio „Ganelino trio“ (Ganelinas, V. Tarasovas, V. Čekasinas), kuris egzistavo iki 1986-ųjų. V. Ganelinas yra Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos profesorius, džiazo fakultete dėsto džiazo fortepijoną ir solfedį, kompoziciją, kino muziką. 2016 m. jis įrašytas į Izraelio muzikinės akademijos Auksinio fondo knygą. Gyvendamas Izraelyje aktyviai dalyvauja koncertuose ir džiazo festivaliuose, Izraelio nacionaliniame radijuje veda laidą „Ganelino laboratorija“. Nuo 2002 m. – kasmetinio Tarptautinio džiazo festivalio „Auksinis gaublys“, vykstančio Jeruzalėje, meno vadovas. Sukūrė muziką kelioms dešimtims kino filmų, daugiausia – ilgametražiams vaidybiniams. Ne vienas filmas su V. Ganelino muzika buvo apdovanotas prizais tarptautiniuose festivaliuose Venecijoje, Stokholme, Barselonoje, Vašingtone. Apdovanotas prizu „Bravo 2002“ už indėlį į Lietuvos popkultūrą. 2004 m. kompozitorius apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2005 m. – „Landau prizu“ už džiazo muzikos vystymą Izraelyje, 2010 m. – prizu „Auksinis diskas“ Lietuvoje. 2016 m. V. Ganelinas tapo Meksikos „Instituto De Estudios Criticos“ garbės daktaru. 2004 m. kompozitorius apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi. 2016 m. V. Ganelinas kartu su V. Tarasovu ir V. Čekasinu apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. |
FILMOGRAFIJA |
Sukūrė muziką filmams: „Gražuolė“ (1969, rež. A. Žebriūnas), „Naktibalda“ (1973, rež. A. Žebriūnas), „Sadūto tūto“ (1974, rež. A. Grikevičius), „Velnio nuotaka“ (1974, rež. A. Žebriūnas), „Smokas ir Mažylis“ (1975, rež. R. Vabalas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976, rež. A. Žebriūnas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), „Mainai“ (1977, rež. R. Vabalas), „Mano vaikystės ruduo“ (1977, rež. G. Lukšas), „Riešutų duona“ (1977, rež. A. Žebriūnas), „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978, rež. A. Puipa, Centrinės televizijos užsakytas filmas), „Žaltvykslės“ (1980, rež. G. Lukšas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), „Kas užmokės už sėkmę?“ (1980, rež. K. Chudiakov, „Mosfilm“), „Nuo ryto iki pusiaudienio“ (1981, rež. K. Chudiakov, „Mosfilm“), „Anglų valsas“ (1982, rež. G. Lukšas), „Kompanionai“ (1983, rež. E. Dmitrijev, Ukrainos televizija), „Senaties terminas“ (1983, rež. L. Agranovič, „Mosfilm“), „Jubiliejus“ (1983, animacinis, rež. V. Tarasov, „Sojuzmultfilm“), „Planetų paradas“ (1984, rež. V. Abdrašitov, „Mosfilm“), „Laimingoji Ženia“ (1984, rež. A. Pankratov, „Mosfilm“), „Sėkmė“ (1984, rež. K. Chudiakov, „Mosfilm“), „Dovana“ (1985, animacinis, rež. I. Bereznickas), „Penkios minutės baimės“ (1985, rež. A. Ladynin, „Mosfilm“), „Visi prieš vieną“ (1986, rež. A. Pozdniakovas), „Pakeleivis“ (1986, rež. I. Kiasašvili, „Mosfilm“), „Laiminga“ (1987, rež. O. Šucher (Remizov), „Mosfilm“), „Moterų klubas“ (1987, televizijos filmas, rež. V. Fokin, Gorkio kino studija), „Pretendentas“ (1987, serialas, rež. K. Chudiakov, „Mosfilm“), „Jėzaus motina“ (1990, rež. K. Chudiakov, SSRS, Izraelis), „Dievo asistentas“ (1992, rež. B. Dinar, Izraelis), „Distancija“ („The Distance“, 1994, rež. D. Wolman, Izraelis), „Žmogus, mėgstantis ivritą“ („Ish She’Ahav B’IvritIsh“, 1994, rež. E. Cohen, Izraelis), „Be atgalinio adreso“ (1994, rež. K. Chudiakov, Rusija), „Juoda ir balta pilnos spalvų“ (1996, rež. T. Paul, Izraelis), „Nuo ryto iki vakaro“ (1997, rež. S. Vinokur, Izraelis), „Septyni Terezino žiedai“ („Sheva Prachim M’Tzerezin“, dokumentinis, 1998, rež. S. Vinokur, Izraelis), „Judėjų vendeta“ („Nekama Yehudit“, 1999, rež. A. Šabatajev, Izraelis, Rusija), „Laiškas atvyko laiku“ (1999, rež. M. Kupe Korn, Izraelis), „Sesuo iš užsienio“ („Foreign Sister“, 2000, rež. D. Wolman, Izraelis), „Raudonosios jūros paslaptis“ (2001, rež. D. Wolman, Izraelis), „Mišel“ (2002, rež. K. Chudiakov, Rusija), „Kita moteris, kitas vyriškis“ (2003, rež. K. Chudiakov, Rusija), „Arje“ (2004, rež. R. Kačanov, Rusija), „Surištos rankos“ (2006, rež. D. Wolman, Izraelis), „Režisieriaus nerimas“ (2015, rež. D. Wolman, Izraelis).