INFONDAS

Kine J. Budraitis debiutavo 1961 m. epizodiniu vaidmeniu rež. B. Šreiberio filme „Kai susilieja upės“. Pirmas didelis vaidmuo – Jonas Lokys rež. V. Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“  (1965). Režisavo du trumpametražius filmus – „Atspindžiai“ (ir scenarijaus autorius, 1978), „Paukščių miestas“ (1982).

J. Budraitis 1979 m. surengė fotografijų parodą Kino namuose ir Centriniuose kūrėjų rūmuose Maskvoje, 1984 m. – M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, 1987 m. – Revoliucijos muziejuje Vilniuje (su Algimantu Mockumi). 2008  m. jis surengė fotografijos, grafikos ir koliažo parodą „2 you. Rusija–Lietuva“, 2010 m. – fotografijų parodą „Iliuzionas“ 8-ajame Maskvos tarptautiniame fotografijos meno festivalyje „Bienalė – 2010“, Maskvos fotografijos namuose, „Mosfilm“ galerijoje Maskvoje. 2012 m. J. Budraičio fotografijų paroda „Mano kinas. 1970–1990“ buvo surengta „Prospekto“ galerijoje Vilniuje, 2013 m. – tarptautiniame kino festivalyje „Listapad“, kino teatre „Centralny“ Minske, 2014 m. – Marco Chagallo muziejuje Vitebske, Baltarusijoje. 2016 m. J. Budraičio fotografijų paroda „Mano Paryžius“ surengta Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Vilniuje.

1995 m. J. Budraitis įsteigė Teatro ir kino rėmimo fondą, „Kristoforo“ apdovanojimą nusipelniusiems teatro kūrėjams, 1996 m. inicijavo lituanistikos sklaidos centro įkūrimą Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje, 2003 m. – dvikalbių knygų leidybos Maskvoje programą „Baltrus“, kultūros sklaidos Rusijoje programą „Langas į Lietuvą“, 2008 m. – Baltistikos centro Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete įkūrimą.

1974  m. aktoriui suteiktas LTSR nusipelniusio, 1982 m. – LTSR liaudies artisto vardai. 1998 m. J. Budraitis apdovanotas Ukrainos respublikos III laipsnio ordinu „Už nuopelnus“, 2000 m. – Rusijos Federacijos Draugystės ordinu, 2003 m. – Lietuvos respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2010 m. – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“, Carskoje Selo meno premija už inteligentišką psichologizmą teatro ir kino darbuose, Rusijos Federacijos Garbės ordinu, 2011 m. – „Baltijos žvaigždės“ premija už humanitarinių ryšių Baltijos regiono šalyse plėtrą ir stiprinimą, 2012 m. – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2013 m. – I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimu „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“. 2013 m. aktoriui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už kūrybą, apimančią platų kūrybos lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą“.

Vaidmenys kino ir televizijos filmuose, serialuose: Mataušas Kriauza („Šulinys“, 1966, rež. I. Rudas-Gercovskis), Tanelis („Mergina juodais drabužiais“, 1966, rež. V. Kasper, „Tallinnfilm“), raudonųjų štabo narys („Tarnavo du draugai“, 1968, rež. J. Karelov, „Mosfilm“), Andrius („Jausmai“ , 1968, rež. A. Dausa, A. Grikevičius), kapitonas fon Dytrichas („Skydas ir kalavijas“, 1968, rež. V. Basov, „Mosfilm“, SSRS, DEFA, VDR, „Start“, Lenkija), Hornas („Lanfiero kolonija“/„Kolonie Lanfieri“, 1968, rež. J. Schmidt, „Mosfilm“, SSRS, Barandovo kino studija, Čekoslovakija), Albinas („Ave, vita“ , 1969, rež. A. Grikevičius), Naujokaitis („Birželis, vasaros pradžia“ , 1969, rež. R. Vabalas), Prancūzijos karalius („Karalius Lyras“, 1970, rež. G. Kozincev, „Lenfilm“), Pablas („Visa teisybė apie Kolumbą“, 1970, rež. V. Žalakevičius, LTV), Algimantas ir Zigmantas Alsiai – „Studentas“ ir „Humanistas“ („Vyrų vasara“, 1970, rež. M. Giedrys), Mykoliukas („Tas prakeiktas nuolankumas“ , 1970, rež. A. Dausa), Aleksandras Solovejus („Rudobelkos respublika“, 1971, rež. N. Kalinin, „Belarusfilm“), gelbėtojas Martas („Maža išpažintis“, 1971, rež. A. Araminas), Benas Krou („Ketvirtas“, 1972, rež. A. Stolper, „Mosfilm“), Felicijus („Tas saldus žodis – laisvė!“, 1973, rež. V. Žalakevičius, „Mosfilm“ dalyvaujant Lietuvos kino studijai), Sergejus („Žmogus civiliais drabužiais“, 1973, rež. V. Žuravliov, „Mosfilm“), Brasaras („Juodasis kapitonas“, 1973, rež. O. Lencius, A. Dovženkos kino studija), Fiodoras Bazyrinas („Su tavim ir be tavęs...“, 1973, rež. R. Nachapetov, „Mosfilm“), majoras Danvicas („Blokada“, 1974, rež. M. Jeršov, „Lenfilm“), Petras Minkus („Sadūto tūto“ , 1974, rež. A. Grikevičius), Elamas Charnišas („Laikas nelaukia“, 1975, rež. V. Četverikov, „Belarusfilm“), admirolas Trelonas („Legenda apie Tilį“, 1976, rež. A. Alov, V. Naumov, „Mosfilm“), Hansas Dornbrokas („Ferdinando Liuso gyvenimas ir mirtis“, 1977, rež. A. Bobrovskij, „Mosfilm“), Aleksejus Bartnevas („Pamestinukai“, 1976, rež. N. Gubenka, „Mosfilm“), Gediminas Džiugas („Sodybų tuštėjimo metas“ , 1976, rež. A. Grikevičius), Nikolajus Skrobotovas („Priešai“, 1977, rež. R. Nachapetov, „Mosfilm“), Raimonas („Kentaurai“, 1978, rež. V. Žalakevičius, „Mosfilm“ dalyvaujant „Filmové studio Barrandov“, Čekoslovakija, „MAFILM Dialóg Filmstúdió“, Vengrija, „Dnipro“, Kolumbija), Nikolajus Šuchovas („Švelnus sezonas“, 1978, rež. V. Pavlovič, „Mosfilm“, SSRS, „Pro Dis Film“, Šveicarija), Marselis („Markizas ir piemenaitė“ , 1978, rež. A. Dausa), Hulas („Inspektorius Hulas“, 1979, rež. A. Proškin, „Ekran“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Baronas Adelbergas („Laukite „Džono Graftono““, 1979, rež. A. Rozenbergs, Rygos kino studija, Centrinės televizijos užsakymu), Gomesas („Gyvenimas puikus“, 1979, rež. G. Čiuchraj, „Mosfilm“, SSRS, „4 Cavalli Cinematografica“, Italija), Vilis Stefanovas („Didžiosios nakties maudynės“/„Golyamoto noshtno kapane“, 1980, rež. B. Želiazkova, „Boyana Film“, Bulgarija), Antonis Ferfaksas („Ferfakso milijonai“, 1980, rež. N. Iljinskij, A. Dovženkos kino studija), Arnoldas Rugė („Karlas Marksas. Jaunystės metai“, 1980, rež. L. Kulidžanov, Gorkio kino studija, SSRS, DEFA, „Fernsehen der DDR“, VDR), Juozas Šaknys („Faktas“ , 1980, rež. A. Grikevičius), Džonas Stikeris („Medaus mėnuo Amerikoje“, 1981, filmo meno vadovas M. Giedrys, montažo režisierius A. Grikevičius), Narkisas Rodimcevas („Pavojingas amžius“, 1981, rež. A. Proškin, „Mosfilm“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), komisaras Lopesas („Bėglių kolonijos mįslė“, 1981, rež. H. E. Brandt, DEFA, VDR, ICAIC, Kuba), Pčelincevas („Poryt, vidurnaktį“, 1981, rež. A. Babajev, „Azerbaidžianfilm“), profesorius Dentonas („Turtuolis, vargšas“ , 1982/1983, rež. A. Žebriūnas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Hektoras Berliozas („Niccolo Paganini“, 1982, rež. L. Menaker, „Lenfilm“, SSRS, „Bulgaria TV“, Bulgarija, Centrinės televizijos užsakytas filmas), kongresmenas Hovardas Noksas („Vagystė“, 1982, rež. L. Pčiolkin, „Ekran“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Jonas („Jo žmonos išpažintis“ , 1983, rež. A. Grikevičius), Pavelas Kuznecovas („Sugrįžimas iš orbitos“, 1984, rež. A. Surin, A. Dovženkos kino studija), Levas („Karuselė“, 1983, rež. V. Popkov, A. Dovženkos kino studija, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Nanžeseris („Skrydis per Atlantą“ , 1983, rež. R. Vabalas), Nikolsas („Europietiška istorija“, 1983, rež. I. Gostev, „Mosfilm“), Kerkas Norvinas („Paskutinis vizitas“, 1984, A. Neretniece, Rygos kino studija), Donaldas Bentlis („Rūstybės diena“, 1984, rež. S. Mamilov, Gorkio kino studija), Richardas Zorgė („Mūšis už Maskvą“, 1985, rež. J. Ozerov, „Mosfilm“, SSRS, Barandovo kino studija, Čekoslovakija, DEFA, VDR, „Fafim“, Viet namas), Džeris Džeksonas („Visi prieš vieną“ , 1986, rež. A. Pozdniakovas), Sibilas („Chameleono žaidimai“ , 1986, rež. A. Žebriūnas), detektyvas („Kažkas atsitiko“ , 1986, rež. A. Pozdniakovas), vokiečių generolas („Savaitgalis pragare“ , 1987, rež. V. Žalakevičius dalyvaujant A. Grikevičiui ir A. Kvirikašvili), Amosas („Tryliktasis apaštalas“, 1988, rež. S. Babajan, „Armėnfilm“), Gardneris („Aptvaras“, 1987, rež. I. Gostev, R. Butros, „Mosfilm“, SSRS, „Ganemfilm“, Sirija), tekintojas Piotras Maslovas („Nusidėjėlis“, 1988, rež. V. Popkov, A. Dovženkos kino studija), dailininkas Staro („Namas be išėjimo“, 1988, rež. D. Ritenberga, Rygos kino studija), Klemetas Bengstonas („Undinių seklumos“, 4 serijų televizijos filmas, 1988, rež. O. Neuland, „Tallinfilm“), Jis („Kačių naikintojas Silveris“, 1988, rež. J. Jelchov, „Belarusfilm“), Sobolevas („Po žydru dangum“, 1989, rež. V. Dudin, „Belarusfilm“), nebylys („Kerštas“, 1989, rež. J. Šinarbajev, 1990, „Kazachfilm“), Čarlzas Vaizas („Endhauzo paslaptis“, 1989, rež. V. Derbeniov, „Mosfilm“), Genadijus Kozlovas („Mūsų sodyba“, 1990, rež. G. Šengelija, Rusija), Kirilas („Nieko manęs neklausinėk“, 1991, rež. I. Biriukov, R. Kačanov jaun., Rygos kino studija), Andrejus Bergeris („Lietaus pėdsakas“, 1991, rež. V. Nachabcev jaun., Rusija), Endriu Makdjui („Beprotė Lori“, 1991, rež. L. Nečajev, Rusija), Rusakovas („Atleisk mums, pamote Rusija“, 1991, rež. J. Jelchov, Baltarusija), Richardas Zorgė („Amžiaus tragedija“, serialas, 1993, rež. J. Ozerov, Rusija, Sirija), rašytojas („Namas ant akmens“, 1994, rež. A. Chriakov, Rusija), pagrindinis vaidmuo („Velnio žavumas“, 1994, rež. V. Potapov, Rusija), tėvas („Aš nežinau, kas esu aš“, „Aš nežinau, kas esu aš“, 1995, rež. A. Jančoras, LRT, „Studija 2000“), Olegas Aleksandrovičius („Duoklininkas“, 1997, rež. O. Fomin, Rusija), Andrejus Stavickis („Klasikas“, 1998, rež. G. Šengelija, Rusija), Aleksandras Kartinas („Anomalija“, 2000, rež. J. Jelchov, Rusija), Orenburgo gubernatorius („Rusų maištas“, 2000, rež. A. Proškin, Rusija), epizodinis vaidmuo („Juodas kambarys“, 2000, rež. A. Okromčedlišvili, A. Zviagincev, O. Babickij, J. Goldin, V. Charčenko, A. Chvan, M. Pežemskij, G. Konstantinopolskij, Rusija), aviacijos generolas („Dembelis“, rež. R. Kačanov jaun., 2000, Rusija), generolas Ivanas Jepančinas („Daun Chaus“, rež. R. Kačanov, E. Reznikov, 2001, Rusija), epizodinis vaidmuo („Rusų amazonės“, rež. I. Fridberg, Rusija, Centrinės televizijos užsakytas filmas), tėvas („Paskutinis vagonas“ , 2002, rež. A. Stonys, trumpametražis filmas), Vizgirda („Lietuviškas tranzitas“, 2002–2003, serialas, rež. E. Kubilius, „Domfilm“, Rusija, „Idée Fixe“, Lietuva), Nijolės tėvas („Maskva. Centrinė apygarda“, 2003, rež. V. Ščegolkov, Rusija), grafas Darlakas („Dienos atstovas“, 2004, rež. V. Vorobjov, Rusija), Ferdinandas („Anastasija Sluckaja“, 2003, rež. J. Jelchov, Baltarusija), Jegoras („Žiemos romanas“, 2004, rež. N. Rodionova, Rusija), Juozo tėvas („Arjė“, 2004, rež. R. Kačanov jaun., Rusija, Izraelis, Lietuva), Reichmanas („Varinė močiutė“, televizijos filmas-spektaklis, 2004, rež. M. Kozakov, Rusija), Voldemaras Kaminskis („Kitoje vilkų pusėje“, 2004, rež. S. Rusakov, Rusija), Krancas („Imperijos žūtis“, 2005, rež. V. Chotinenka, Rusija), baronas Geskinas („KGB su smokingu“, rež. O. Fomin, Rusija), Georgijus („Atlygis už meilę“, 2005, rež. V. Derbeniov, Rusija), Asmudas („Senovės bulgarų saga. Vladimiro Raudonosios Saulutės kopėtėlės“, 2005, rež. B. Mansurov, Rusija), Dungormas („Vilkogaudis“, rež. N. Lebedev, 2006, Rusija), Piotras Archangelskis („Angelo persekiojimas“, 2006, O. Subotina, Rusija), akademikas Silinas („Sti chijos formulė“, serialas, 2007, rež. J. Kuzmenka, Rusija), dėdė Saša („Mano merginos nuotrauka“, 2007, rež. A. Kolmogorov, Rusija, Ukraina), senis („Skola“, 2007, rež. B. Blank, Rusija), Štaingecas („Apaštalas“, 2008, rež. G. Sidorov, N. Lebedev, J. Morozov, Rusija), Šamanas („Ginkluotas pasipriešinimas“, rež. J. Reznikov, 2008, Rusija), Rostislavas, „Moidodyras“ („Pirmasis bandymas“, 2009, rež. S. Ginzburg, Rusija), Karlas Reismanas („Šiaurės vėjas“, 2009, rež. N. Gusev, Rusija), Michailas Jelizarovas („Juodasis žaibas“, rež. A. Voitinskij, D. Kiseliov, 2009, Rusija), valdytojas („Kromovas“, rež. A. Razenkov, 2009, Rusija), tėvas („Tėve mūsų“, 2010, rež. M. Ivaškevičius, „Artbox“, trumpametražis filmas), Lenos tėvas („Apie meilę“, 2010, rež. O. Subotina, Rusija), mokslininkas („Kurio nebuvo“, 2010, rež. R. Salachutddinov, Rusija), pasakotojas („Tikroji istorija apie raudonas bures“, 2010, rež. A. Stekolenka, Ukraina), Henris Braunas („Chemikas“, serialas, 2010, rež. V. Plotkin, Rusija), rašytojas („Niekada nežinai“, rež. G. Tomaševičius, LMTA, trumpametražis filmas), Stepanas Voronovas („Garbės reikalas“, serialas, 2013, rež. A. Čistikov, Rusija), senis („Žvaigždė“, 2014, rež. A. Melikian, Rusija), Andrejus Chodasas („Baltosios rasos. Sugrįžimas“, 2014, rež. A. Butor, Baltarusija), lakūnas („Saldus Veros atsisveikinimas“, 2014, rež. A. Butor, Baltarusija), tėvas („Sūnus“, rež. A. Ross, Rusija), Benjaminas Šaltis („Edeno sodas“ , 2015, rež. A. Puipa, „Studija 2“, 2016 m. aktorius apdovanotas Lietuvių kino akademijos prizu „Sidabrinė gervė“ už metų geriausią pagrindinį vaidmenį).

J. Budraitis. Negaliu taikstytis su bjaurastim, Kinas, 1992, nr. 11/12; J. Budraitis, M. Matulytė, Mano kinas: pasaulis, kuris priklausė vyrams, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2015 (leidinyje publikuojama 1965–1989  m. J. Budraičio bibliografija  – žinynai, straipsniai, ikonografiniai duomenys ir kt.).