Ilja Bereznickas
BIOGRAFIJA |
Animacinių filmų režisierius. Gimė 1948-01-01 Vilniuje. 1970 m. baigė Kauno politechnikos instituto Architektūros fakultetą. 1982–1984 m. mokėsi Maskvos aukštuosiuose režisūros kursuose, įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. Dirbo architektu. |
FILMOGRAFIJA |
Pirmas didesnis darbas kine – animacinis filmas „Dovana“ (1985).
Nuo 1985 m. su pertraukomis dirbo Lietuvos kino studijos animacinių filmų režisieriumi, dailininku, nuo 1993 m. – animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi kino studijose Izraelyje, Norvegijoje, JAV. 1997 m. dirbo Norvegijoje animacijos padalinio režisieriumi studijoje „Filmcameratene“ prie pilnametražio filmo „Giurinas su lapės uodega“, filmas pristatytas Kanų kino festivalyje, apdovanotas tarptautinių festivalių prizais.
Nuo 1993 m. Niujorke 4 metus dirbo režisieriaus J. Zandero („Tomas ir Džeris“) studijoje. Lietuvos konsulate, Lietuvos konsulo M. Butkaus pagalba suorganizavo keletą Lietuvos dailininkų parodų Niujorke ir Čikagoje.
Nuo 1970 m. kuria knygų iliustracijas bei karikatūras, nuo 1973 m. dalyvauja karikatūrų parodose Lietuvoje, 1980, 1997, 2005 m. Vilniuje surengtos individualios parodos, už darbą šioje srityje apdovanotas konkursuose ir parodose Folinjo (1990, Italija), Marostikoje (1987, Italija), Skopjėje (1977, 1983, Jugoslavija, dabar – Makedonija), Gabrove (1979, Bulgarija), Ankaroje (1978, Turkija), Vilniuje (1980), Taline (1989).
Nuo 2002 m. Vilniaus dailės akademijoje dėsto animacijos kursą, yra Fotografijos ir medijos meno katedros docentas. 2003– 2004 m. dėstė Vizualinių menų mokykloje (School of Visual Art) Niujorke.
Parašė ir iliustravo knygas vaikams: „Dovanėlė“ („Vyturys“, 1988, „Obuolys“, 2011), „Kas atsitiko Albertui, arba Kaip aš išmokau daryti mankštą“ („Šviesa“, 2006) ir „Albertas eina į gimtadienį, arba Kaip aš pradėjau sveikai maitintis“ („Šviesa“, 2007). I. Bereznickas parengė knygą „Animacijos menas“ („Mintis“, 2013), 2014 m. I. Bereznickas apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. 2015 m. Fredrikstado animacinių filmų festivalyje Norvegijoje apdovanotas „Auksiniu Gunaru“ už gyvenimo pasiekimus (Golden Gunnar – Lifetime Achievement).
Sukūrė animacinius filmus: „Telefonas“ (režisierius, 1984), „Dovana“ (režisierius, dailininkas, 1985), „Baubas“ (scenarijaus autorius, režisierius, dailininkas, 1987, 1988 m. filmas apdovanotas Grand Prix tarptautiniame Tomaro kino festivalyje Portugalijoje), „Bermudų žiedas“ (režisierius, animatorius, 1988, 1989 m. filmas pelnė prizą tarptautiniame festivalyje „KROK“, Rusijoje, 1990 m. Grand Prix tarptautiniame Sportinių filmų festivalyje Bilbao, Ispanijoje), „Toks mūsų plastilininis gyvenimas“ (režisierius, 1994), „Atsargiai, vaikai“ (režisierius, 1990, filmas apdovanotas prizu tarptautiniame Brno televizijos filmų festivalyje Čekijoje), „Laikraštinis žmogus“ (režisierius, 1991), „Svajuko dramblionės“ (režisierius, 1995), „Senelė ir senelis“ (scenarijaus autorius, režisierius, 1999), „Baubo aritmetika“ (scenarijaus autorius, režisierius, animatorius, dailininkas, 2004), „Tik nereikia mūsų gąsdinti“ (scenarijaus autorius, režisierius, animatorius, 2005), „Baubo liga“ (scenarijaus autorius, režisierius, animatorius, dailininkas, 2006), „Elektroninis piratas“ (scenarijaus autorius, režisierius, 2008; filmas apdovanotas diplomu tarptautiniame filmų festivalyje „Tindirindis“ Vilniuje), „Bumerangas“ (scenarijaus autorius, režisierius, animatorius, 2012; 2013 m. filmas pelnė „Cartoon Kids“ premiją Riminyje, Italija), „Timas ir Toma“ (televizijos serialo idėjos autorius, personažų, scenarijų ir atskirų serijų režisūros autorius kartu su O. Titova, Rusija), „Laimė-nelaimė“ (2014).
V. Savickas, Neprarasti fantazijos, 1985, Kinas, nr. 12, p. 4–5; I. Breznickas: „Noriu išlikti tuo, kuo buvau“, Kinas, 1994, nr. 5; N. Kažukauskaitė, Ar kompiuteris kuria animaciją?, Kinas, 2005, nr. 4, p. 58–61.